Esparcetas - medingas daugiametis pašarinis augalas, turtingas baltymais, vitaminais ir kitais vertingais maistiniais komponentais. Nereiklus dirvai, gali augti smėlingose bei žvyringose vietose, nemėgsta rūgštaus bei drėgno dirvožemio.

Po sėjos pradeda žydėti antraisiais augimo metais, žydi 15-20 dienų. Stebėjimo duomenimis - kuo daugiau lankomas vabzdžių, tuo daugiau išskiria nektaro.

Dėka gerai išvystytos šaknų sistemos (šaknys gali siekti iki 1,5metro gylio), gerai atlaiko ilgalaikę sausrą, todėl net ir per sausringą laikotarpį žiedai išskiria nektarą. Medingumas 120-500kg/h.

Iš esparceto bitės taip pat gausiai renka žiedadlukes, surinktos žiedadulkės būna rausvai geltonos spalvos.

Esparcetą reikia sėti labai anksti pavasarį, kai dirvos šiek tiek pradžiūsta, nes sėkloms sudygti reikia daug drėgmės, tačiau galima sėti ir rudenį, rugsėjo-spalio mėnesiais. Sėklos sėjamos 2 cm gylyje.

Optimali sėklos norma (auginant esparcetą bitėms) - 50-60 kg/ha.

Jei planuojate esparcetą auginti dirvose, kuriose ankščiau jis nebuvo auginamas arba buvo auginamas daugiau kaip prieš 5-6 metus, sodinamas sėklas būtina"apkrėsti" specialiomis bakterijomis, kurios sąveikaujant su šaknimis, padeda augalui įsisavinti azotą ir kitas medžiagas. To nepadarius, augalai lėčiau vystosi, būna silpnesni, dažnu atveju pasėlis visiškai sunyksta, neperžiemoja. 

Pasėtas esparcetas vienoje vietoje auga iki 30 metų, produktyviausias pirmaisiais 10 metų. Esparceto privalumas prieš kitas labiau medingas kultūras yra tas, kad jo nereikia sėti kas metus.

Kiti esparceto privalumai:

Auginant bent 2-3 metus, atstato dirvos derlingumą. Rekomenduojamas kaip dietinis pašaras žalios masės pavidale jauniems galvijams, ypač atrajojantiems. Skirtingai nei raudonųjų dobilų, net ir drėgna sėjamojo esparceto masė nesukelia pūtimo atrajojantiems gyvūnams.

Sėklos, kaip baltymais turtingas komponentas, dažnai vietoj avižų, naudojamas arklių šėrimui.