Ežeinis – nereiklus, labai nektaringas dvimetis augalas, tai vienas geriausių ir stabiliausių medingų augalų .

Ežeinio šaknys gali pasiekti 2-2,5 metrų gylį, todėl augalas net sausros periodu gausiai žydi bei skiria daug nektaro (nuo 700 kg. iki 1000 kg. / 1 ha), kurio cukringumas dažnai siekia net 50 % .

Dėl ypatingos žiedų struktūros lietus neišplauna nektaro iš žiedų, todėl tik pasibaigus lietui bitės gausiai lanko ežeinio pasėlius.

Ežeinis žydi antrais augimo metais nuo birželio mėnesio pirmosios pusės iki liepos mėnesio galo (35 - 55 dienas). Po žydėjimo, liepos mėnesį ežeinį galima nupjauti. Per mėnesį jis ataugs ir vėl pradės žydėti  rugpjūčio mėnesio pabaigoje ir žydėjimas tęsis iki pirmųjų šalnų. Jei norite, kad ežeinis savaime atsisėtų, ežeinį reikėtų nupjauti tik subrendus sėkloms. Tada vienoje vietoje ežeinis auga iki 5-6 metų .

Ežeinis auga dirvonuose, palaukėse, pakelėse, pylimų šlaituose, žvyro karjeruose, dažniausiai sausuose, nerūgščiuose, gerai vėdinamuose dirvožemiuose. Gyvuliai jo neėda, nes augalas šiurkštus ir nesultingas.

Ežeinio sėklas geriausia sėti anksti pavasarį, kai dirvožemis turi daug drėgmės. Sėklos sėjamos į 2-3 cm gylį. Sėjos norma yra 3 – 7 kg / ha (atsižvelgiant į sėjimo būdą).